Eksperto nuomonė

Šioje publikacijoje apibendrinu procesus vykusius 2015 metais Lietuvos sveikatos apsaugos padangėje. Lyg ir turėtos XVI Vyriausybės (bent jau prie ministro V.Andriukaišio) ambicijos praskaidrinti  sveikatos sistemą išgaravo, ir   sveikatos politika apsiribojo  eletinių ligoninių bei elitinių paslaugų bei brangių biomedicinos technologijų besakiu protegavimu.  Atkreipiu dėmesį į tai, kad brangiai kainuos visuomenei ir valstybei svarbių sisteminių permainų atidėliojimas tokiose svarbiose srityse kaip vaikų ir suaugusiųjų psichikos sveikata.  Bet ir visa sveikatos sistema artėja prie sunkiai valdomos krizės, investuojant didelius išteklius be jokio  kaštų efektyvumo  vertinimo. Išvardinu keletą būtinų sveikatos politikos srprendimų, kurie iki šiol atidėliojami,  į šią sritį neįsileidžiant modernios vadybos, etikos ir sveikatos ekonomikos 

Lietuvos svekatos politika ir Lietuvos svekatos apsauga. Ištakos ir diagnozė 

dalinuosi įžvalgomis apie situaciją Lietuvos sveikatos apsaugoje  po to, kai  baigėsi V.Andriukaičio  vadovavimo laikotarpis

Prezidento ir Europarlamento rinkimų kampanijoje mažiausiai diskutuojama apie tai kas yra svarbiausia - ar Lietuva  pagaliau pasinaudos galimybe  de facto integruotis į Europos vertybių sistemą? Ar ne pats laikas būtų palikti praeičiai ir kai kuriems kaimynams rytuose  meilę prievartos, cenzūros ir veidmainystės kultūrai?

Laisvosios bangos radijas pakvietė į pokalbį apie Lietuvos psichikos sveikatos politikos problemas. Malonu kad bent jau žiniasklaida reaguoja į mokslo studijoje "Iššūkiai
įgyvendinant Lietuvos psichikos sveikatos politiką" identifikuotas sistemines ydas, dėl kurių ištekliai naudojami ne tam kad skaudžios problemos būtų veiksmingai sprendžiamos, o tam kad jos išliktų ir net gilėtų. Per šį pokalbį kritnėms išvadoms pritarė ir Seimo narė M. Čigrejienė ir  ((su išlygomis) VPSC direktoriaus pavaduotojas M. Rusteika. Klausimas - kada bus imtasi seniai pribrendusių permainų, kurias atkakliai jau daug metų sūlome? Kam įdomu - siūlau paklausyti įrašą 

Pristatomi mokslo studijos "Iššūkiai įgyvendinant Lietuvos psichikos sveikatos politiką" rezultatai. Jie turėtų atkreipti brandžių politikų ir neabejingų piliečių dėmesį ir paskatinti, kad bendromis jėgomis būtų sustabdytas ydingas psichikos sveikatos sistemos valdymas. Nė vienas  šiuolaikinis psichikos sveikatos politikos principas nėra  įgyvendinamas; gausūs ištekliai nukreipiami taip, kad skatinama stigmos bei socialinės atskirties tradicija, proteguojamas  perdėm siauras medicininis modelis, stagnuoja savižudybių prevencija, vaikų psichikos sveikatos apsauga ir išlieka liguista priklausomybė nuo nuolatiėns institucinės globos. Visa tai ne juokais kelia  grėsmes ne tik  visuomenės sveikatai ir gerovei, bet ir nacionaliniam saugumui.

Pristatome  su grupe VU mokslininkų vykdytą mokslo projektą ir jo rezultatus apibendrinančią mokslo studiją apie Lietuvos psichikos sveikatos politikos ypatumus 1990-2013 m.  Išvados turėtų sudominti politikus bei piliečius ir paskatinti imtis esminių permainų, kad būtų sustabdyti ydingi mechanizmai Lietuvos psichikos sveikatos sistemoje.

2014 metų vasario mėn gavau Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo apdovanojimą - nominaciją už Metų įžvalgas

Pakalbinus  Rugilei Trumpytei iš "Transparency International",  pašnekėjau ką galvoju apie korupcijos šaknis ir apraiškas sveikatos apsaugoje ir šiaip gyvenime,
ir kaip jaupats laikas būtų nevykusių papročių atsisakyti.

Sąmokslo teorijų, jų iniciatorių ir jomis patikinčių žmonių Lietuvoje užderėjo pavojingai daug. Aptariu, kokios gali būti šios lietuvių silpnybės šaknys, ir ką turime daryti, kad nesileistume kap visuomenė vėl ir vėl vedžiojami už nosies  tų, kurie norėtų save vadinti "tauta"

Atvirai dalinuosi įžvalgomis apie duobę į kurią įkrito Lietuva žmogaus teisių srityje, ir apie galimybės iš šios duobės išsikapstyti

Šiame komentare apibendrinu kaip sekėsi Lietuvai 2013 metais vaikų teisių srityje. Sekėsi prastai kaip niekada iki šiol. Lietuva palaipsniui regresuoja -  politikai gąsdina tautiečius Europos vertybėmis  ir siūlo gydytis tuo, nuo ko Lietuva yra susirgusi sovietmečio laikais. Ypač skaudu tai stebėti Ukrainos įvykių fone.

Lietuvoje vis dar  proteguojama kūdkių ir vaikų globos namų sistema, lyg Vyriausybė nežinotų, kad tokių įstaigų protegavimas žalingas vaikų ir visuomenės raidai. Kol Lietuvos vaikystės politikoje laikas sustojęs, moderniomis pagabos šeimoms paslaugomis mus lenkia jau ne tik Vakarų, bet i Rytų Europos valstybės

dar kartą apie savižudybių prevenciją - kodėl taip dažnai apie tai? todėl kad smalsūs žmonės domisi ir klausia apie tai;  todėl, kad dar tūkstantį kartų svarbiausius dalykus reikia pakartoti, kad Lietuva pagaliau juos išgirstų ir atsikvošėjusi jais patikėtų

pokalbis su Vakarų Lietuvos Medicinos žurnaliste apie tai kaip aš suprantu vyriausiojo specialisto (šiuo atveju - vaikų psichiatrijai, bet ir apskritai) vaidmenį

pamąstymai įgriuvusio Vaiko raidos centro stogo tema ir apie tai kad - platesniame kontekste - Lietuvoje iki šiol daug kas priklauso ar turite stogą ar ne

šie pamąstymai gimė ruošiantis pranešimui kurį prašė paskaityti Lietuvos teisėjai jų ascociacijos jubiliejinėje 20 mečio konferencijoje

Įspūdingi renginiai, susiję su pirmininkavimo pradžia ir dar sutapę su Valstybės diena, sukėlė dvigubus jausmus.

turime kalbėti apie tai dar daug daug kartų kad Lietuva atsikvošėtų ir imtųsi nutraukti nusikalstama tampančią tradiciją

Sociologinių tyrimų duomenimis, daugelį metų iš eilės korumpuočiausia valstybės sritimi gyventojai įvardina sveikatos apsaugos sistemą. Ekspertai, apibūdindami sveikatos apsaugos sistemos būseną, naudoja tokias sąvokas, kaip sąstingis, šešėlis ir paralyžius. Vaikų ir paauglių psichiatras prof. Dainius Pūras sako, kad dvigubi standartai (popieriuose ir deklaracijose – vieni, o praktikoje – kiti) sistemoje įsišakniję taip giliai, kad norintieji juos keisti laikomi mažų mažiausiai keistuoliais arba išsišokėliais.

Apie psichikos sveikatą ir ką daryti jai sutrikus – tiek individo, tiek visuomenės lygmenyje – daug diskutuojama. Ar diskusijas lydi veiksmingi sprendimai? Ar šiuolaikinis mokslas turi ką patarti apie tai, kaip psichikos sveikata turi būti saugoma ir stiprinama?

Su Evaldu Tamariūnu prie Žinių radijo pietų stalo visai prasmingai pasikalbėjome apie šį bei tą. Kas leima  visuomenės sveikatą, kaip įveikti bejėgiškumo, savižudybių ir nepakantos reiškinius, ir dar kai kas apie tai ką man su bendraminčiais pavyko ir nepavyko nuveikti

Birželio  7 dieną turėjau didelį malonumą dalyvauti šioje diskusijoje. Koks stebuklas turėtų įvykti Lietuvoje, kad tokios diskusijos taptų įprastos mūsų valdžios institucijose, kurios neva tai sprendžia savižudybių problemą. Deja, iki šiol tų sprendimų turinys ir forma ne tiek mažino,  kiek didino bejėgiškumo dvasią,  o tai juk savižudiška.  Kas turi pasikeisti ministerijose ir savivaldybėse kad ten būtų įsileista o vėliau ir įsitvirtintų Antano Mockaus dvasia??? 

Daug iečių laužoma dėl vaiko teisiu apsaugos santykio su šeimos kaip privačios erdvės apsauga. Pasimetusiems prieštaringos informacijos sraute pateikiu komentarą apie tai.

Kartu su ŽTSI teisininke Mėta Adutavičiūte komentuojame skirtumus tarp  vaikų teisiu apsaugos Norvegijoje ir Lietuvoje. Kai viešojoje erdvėje pasipylė tiek daug dezinformacijos apie tai kaip  baisu bus jei Lietuvoje bus kaip Norvegijoje o ne kaip pas kai kuriuos kaimynus rytuose, tylėti darosi perdaug pavojinga

 

Šalį kaustanti savižudybių epidemija yra užtrukusio liguisto atsako į psichosocialinį stresą, pereinant iš uždaros visuomenės į atvirą, pasekmė. Mūsų vyriausybės vis dar nesugeba veiksmingai reaguoti į ją, todėl ši epidemija niekaip nesibaigia. Apie šį tragišką paradoksą - kad didžiausia Lietuvos  visuomenės sveikatos problema, nusinešanti kasmet virš 1000  jauno ir vidutinio amžiaus gyvybių, iki šiol lieka be veiksmingo atsako - mano pokalbis su Roberta Tracevičiūte "Lietuvos žiniose"

 Balandžio 2-ąją pasaulis mini autizmo dieną.  Lietuva sustojo pusiaukelėje, įtvirtindama šių vaikų bei suaugusiųjų ir jų šeimų teisę gyventi oriai. Apie tai - reportažas  ir mano komentaras LNK žiniose

Lietuvos sveikatos sistemoje visi taip priprato prie dvigubos realybės (popieriuose viena, gyvenime kita), kad kiekvienas norintis ką nors pakeisti laikomas keistuoliu ar net savižudžiu. Ministro V.Andriukaičio kalbos ir veiksmai atgaivino viltį, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos vadybinis ir moralinis paralyžius nėra amžinas.

Minėdami atkurtos Lietuvos valstybės 23-iąjį gimtadienį, džiaugdamiesi pasiekimais, neturėtume pamiršti ir  iki šiol neatliktų namų darbų. Tarpe jų yra menkai pakitusi nuo sovietinių laikų vaikų globos sistema, pažeidžianti tūkstančių vaikų teisę gyventi laisvėje – tai yra šeimoje ir atviroje visuomenėje. 

Visuomenė jautriai reagavo į tai, kas atsitiko su mergaite iš globos įstaigos, gydoma   Kauno klinikose.  Su  vaikų teisių srityje dirbančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis  jaučiame pareigą pranešti visuomenei ir valdžiai, kad netikusi vaikų globa įstaigose yra logiška ydingos vaikystės ir šeimos politikos pasekmė. 

Prieš šventes tampame geresni, norime dalintis šiluma ir dovanomis, atsisukame į nuskriaustuosius, prisimename tuos, kuriuos buvome pamiršę.

Su vaikinu draugaujame jau dvejus metus, gyvename kartu. Labai norime susilaukti vaikų...“ - tvirtina Milda [vardas pakeistas – aut.past]. Trisdešimt ketverių moteris gyvena nedideliame kambarėlyje socialinės globos namuose žmonėms, turintiems psichikos negalią.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas ir Vilniaus universiteto profesorius Dainius Pūras teigia, kad, kitaip nei užsienio valstybėse, Lietuvoje Katalikų bažnyčia nelinkusi bendradarbiauti su žmogaus teisių gynėjais.

Nuo spalio 1-osios Lietuvoje įsigalioja nauja Sveikatos ministerijos parengta depresijos ir nuotaikos sutrikimų ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarka.

Nespėjo pasimiršti skandalas, susijęs su „Gender Loops“ projektu, kai tėvai pasipiktino, kad jų darželinukams vaikams bus sekamos pasakos apie du princus, o jau įsiplieskia naujos aistros ta pačia tema.

Taip jau atsitiko, kad šiomis dienomis, minėdami pilietinio nepaklusnumo dieną, prisimindami prieš 40 metų paaukojusį gyvybę už laisvę Romą Kalantą, kartu stebime dramatiškus įvykius Garliavoje ir vienaip ar kitaip juos lyginame.

Šią savaitę baigėsi terminas, per kurį Neringa Venckienė, globojanti Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrą, buvo įpareigota perduoti mergaitę motinai.

Nesureikšminti egzaminų įsitikinimais, kad nuo jų rezultatų priklausys ateities sėkmė, išmokti savarankiškai priimti sprendimus...

Kova dėl L.Stankūnaitės dukters globos teisių atskleidžia skirtingus požiūrius į vaikų teisių apsaugą. Labiausiai visuomenę priešina vaiko teisių specialistų nuomonė, kad vaiko norai ir vaiko interesai nėra tapatūs.

Pažiūrėjus į šešiamečio Matuko nuotraukas, atrodo, kad jo vaikystės nedrumsčia joks negalavimas. Bet tik tiems, kurie nežino, jog medikai į jo dokumentą įrašė sunkią negalią – autizmo sindromą.

Šio projekto idėją ir vykdymą interpretavusi viešųjų ryšių kompanija verta dėmesio ir atskleidžia sudėtingas Lietuvos visuomenės ir valstybės raidos problemas.

Šiomis dienomis Vilniuje yra susirinkę keli šimtai vaikų negalios ekspertų iš beveik 40 pasaulio valstybių.

Vieši Lietuvos politikų pareiškimai, kad šeima yra tik susituokę bei išsituokę asmenys su vaikais, prieštarauja Jungtinių Tautų (JT) Vaiko teisių konvencijos esmei ir diskriminuoja vaikus, kurių tėvams nepavyko sudaryti santuokos.

Kad gyvename keistoje ir liūdnoje visuomenėje, liudija ne tik retai besišypsantys veidai, bet ir negailestingi skaičiai.

Vargu ar rasime šiandien Lietuvoje didesnę strateginio lygio bėdą už mūsų sveikatos sistemos ir sveikatos politikos būklę. Lietuvos sveikatos politika įgyvendinimo lygyje niekaip negali pajudėti brandumo link. Kiekvieną kartą keičiantis ministrui ar Vyriausybei, tikimasi, kad gal jau dabar bus realiai sprendžiamos sveikatos sistemos problemos.