D.Pūras: Lietuvoje šeimos rūšiuojamos į geras ir blogas
Vieši Lietuvos politikų pareiškimai, kad šeima yra tik susituokę bei išsituokę asmenys su vaikais, prieštarauja Jungtinių Tautų (JT) Vaiko teisių konvencijos esmei ir diskriminuoja vaikus, kurių tėvams nepavyko sudaryti santuokos. „Nėra blogesnio žodžio už žodį „kaltas“. Jeigu kaltas, tai pamoralizuojam ir nurašom – gi patys kalti, prasigerkit ir viskas“, - komentuodamas tokį požiūrį sakė JT Vaiko teisių komiteto narys, liberalas Dainius Pūras.
Jo nuomone, valstybė, kuri nepadarė nieko, kad sulaikytų į bedugnę slystančius tėvus, pastaruoju metu išvis nurašo idealaus modelio neatitinkančias šeimas ir politikų lūpomis kalba, kad gyvenimo susitvarkyti nesugebėję tėvai patys yra kalti dėl savo likimo.
Gerų ir blogų šeimų nebūna
JT Vaiko teisių komiteto narys sako, jog valstybės užduotis yra rūpintis labiausiai pažeidžiamomis visuomenės grupėmis bei mažinti socialinę atskirtį, o ne apkaltinti nuskriaustuosius, kad jie patys atsakingi už nekaip susiklosčiusį likimą.
"Jeigu tu nesugebėjai susitvarkyti savo gyvenimo ir užaugini vaiką be tėvo ar be motinos, tai ar tu prisiimi atsakomybę ir kaltę už tai, ar ne? Ar mes gyvename kaip mums patinka, kaip "bambaliai" varinėjamės? Turi žmogus būti atsakingas, ar ne? Vaikui reikia ir tėvo, ir motinos, kad jis užaugtų visavertė asmenybė", - kalbėdamas per radijo stotį "Laisvoji banga" pareiškė R. Dagys.
Nors vėliau ministras už „bambalius“ atsiprašė, tačiau, kaip pabrėžė D. Pūras, nepaneigė savo žodžių, kuriais idealo neatitinkančias šeimas apkaltino nesusitvarkius savo gyvenimo.
„Ministerija, kuri atsakinga už vaikystę ir šeimų politiką, ypatingą dėmesį turi skirti rizikos grupių šeimoms, kad tie tėvai būtų mokomi būti gerais tėvais. O dabar paradoksas tas, kad valstybė, kuri šioje srityje nieko nepadarė ir nedaro (mat pas mus nėra tokių programų, kaip mokyti tėvus, mamas būti kompetentingais), savo pareigūnų lūpomis pasako, kad tie tėvai patys kalti“, - pasipiktinimo neslėpė D. Pūras.
Medicinos mokslų daktaro laipsnį turintis D. Pūras teigia, jog diskriminacinis šeimų rūšiavimas ilgainiui tik didins socialinę atskirtį, kai tuo tarpu visos valstybės siekia atskirties mažinimo. Jo teigimu, valstybė kaip tik turėtų remti tuos, kuriems gyvenime mažiau pasisekė, bet parama turi būti išreikšta ne pinigais, o specialiomis paslaugomis.
Demokratinėse valstybėse šeimos nerūšiuojamos
D. Pūras neslepia, kad JT Vaiko teisių komitete tokio pobūdžio tendencijos vertinamos labai kritiškai, mat laikoma, kad retorika, kuri pastaruoju metu vyrauja ir Lietuvoje, būdinga nuo demokratijos kelio nukrypti linkusiomis valstybėms. Pasak jo, valstybė išties gali skatinti piliečius tuoktis, tačiau šeimos, kurioms nepasisekė, taip pat neturėtų likti užmirštos.
„Lietuva vienintelė šalis, kuri vykdo totalitarinėms valstybėms būdingą šeimos politiką. Tokioms valstybėms būdinga ieškoti atpirkimo ožių tarp nepasisekusių šeimų. Va, ir Lietuvoje čia tokia bėda atsitiko“, - nusivylimo neslėpė D. Pūras.
JT Vaiko teisių komitetas dar praėjusių metų spalį pabrėžė, kad Lietuvos Seimo patvirtinta Šeimos politikos koncepcija šeimą apibrėžia itin siauriai. Nors Šeimos politikos koncepcija nėra įstatymas, tačiau jis nurodo konkrečios srities valstybės politikos gaires, kurias, anot D. Pūro, patvirtina ir viešoji politikų retorika.
„Nėra Europoje valstybių, kur tokie dalykai vyktų“, - DELFI sakė D. Pūras, nors prisiminė, kad prieš kurį laiką Lenkijoje valdant broliams Kaczynskiams šioje šalyje buvo kilę panašių įtampų, kurios atitinkamai buvo vertinamos ir JT Vaiko teisių komitete.
